šnypkis

ךnýpkis sm. (1) šniūkis: Įtraukė gerą šnýpkį Grdm. | prk.: Devė šnýpkį tų sėklų. Nu kas tas tė[ra]? NmŽ. ^ Tas vaikas kai šnypkùtis: smulkutis toks Smln.